Šiuo metu retas verslininkas gali plėtoti verslą, pasikliaudamas tik savo lėšomis. Skolinimasis yra efektyvi verslo valdymo ir plėtros priemonė, tačiau iš daugelio paskolų pasiūlymų reikia teisingai pasirinkti.
Nauda ar spąstai?
Paskolintos lėšos, gautos kredito forma, gali atnešti neblogą pelną įmonei, tačiau svarbus yra kompetentingas banko pasirinkimas ir skolinimosi galimybė bei lėšų gavimo laikas. Pavyzdžiui, žemės ūkyje išduodama paskola sėkloms ar trąšoms įsigyti, o praleidęs tam tikrus terminus verslininkas kredito pagalba nebegali padidinti pelno.
Idėjas apie paskolą, kaip savotišką „spąstus“ bankams, dažnai kuria patys verslininkai, kurie dėl nepakankamo finansinio raštingumo įmonei sukuria problemų ir kreipia dėmesį tik į mažas palūkanas.
Praktiniu požiūriu svarbu atsiminti, kad skolinantis reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į:
- skolinimosi būdą;
- grąžinimo terminus;
- specialius tikslus;
- užstato prieinamumą.
Atitinkamai, analizuojant paskolos verslui galimybę ir tikslingumą, reikės atsižvelgti į tai, kaip greitai reikia grąžinti kreditą, ar bankas pareikalaus užstato ir kokio dydžio, konkrečiai nurodyti paskolos paskirtį. Tokiu atveju skolinimosi metodikos pasirinkimas vyks ne vienašališkai, banko darbuotojo, o bendro dvišalio darbo metu. Šiuos veiksnius specialistai vertina kaip atskiras paskolų rūšis.
Paskolos suteikimas yra lydimas rimtų reikalavimų, kuriuos įmonė turi atitikti. Kiekvienas bankas čia turi savų ypatumų, kuriuos galima išsiaiškinti vietoje. Pavyzdžiui, yra paskolos, apribotos tam tikrame šalies regione.
Bendros taisyklės visiems, be kurių įmonei tikrai bus atsisakyta suteikti lėšų:
- nepriekaištinga kredito istorija, jokių skolų už paskolas praeityje;
- nėra mokestinių skolų;
- gerai parengtą verslo planą, iš kurio bankas daro išvadą apie įmonės mokumą;
- finansinis užstatas trečiųjų asmenų garantija, kito banko garantija arba įkeitimas.
Bankai suteikia paskolas be užstato, kaip taisyklė, ir verslo naujokams. Tačiau šiuo atveju įkainiai, teikimo sąlygos ir grąža yra griežtesni.
Kreditai ir tikslai
Kredito gavėjo požiūriu paskolų rūšis pirmiausia lemia tikslai. Šiandien yra išsivysčiusios kelios pagrindinės, tvarios verslo skolinimosi sritys.
Apibendrinant galima kalbėti apie tris paskolos gavimo tikslus:
- grynųjų pinigų trūkumo pašalinimas;
- apyvartinių lėšų įsigijimas;
- pagrindinio kapitalo įsigijimas.
Finansiniai sunkumai yra laikinas pinigų trūkumas, esant apskritai stabiliai padėčiai, pavyzdžiui, su grėsme pažeisti darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas, už kurį baudžiama pagal LR darbo kodeksą. Kapitalas skirstomas į pagrindinį ir apyvartinį kapitalą pagal šalies įstatymus.
Paskolos apyvartinėms lėšoms įsigyti gali padėti, jei verslininkas tikisi gauti pelno per tam tikrą laikotarpį, tačiau jam neužtenka pinigų įsigyti žaliavų, medžiagų, prekių šiam pelnui užtikrinti. Kitaip tariant, tokia paskola iš karto išleidžiama į apyvartą ir turi efektą.
Situacija gali susiklostyti, pavyzdžiui, jei verslas yra sezoninis (poilsiautojų priėmimas vasarą) arba „pririštas“ prie tam tikrų iškilmingų kalendoriaus dienų (prekyba gėlėmis, teminiais suvenyrais, dovanomis). Apyvartinis kreditas dažniausiais yra trumpalaikis, iki 6 mėnesių, suma neviršija kelių tūkstančių eurų. Tačiau galima rasti ir didesnių pasiūlymų, su ilgesniais terminais – iki 3 metų. Palūkanos už ją yra mažesnės nei vidutinės rinkoje 2-3%. Tokia paskolos rūšis verslininkams jau yra tradicinė.
Kredito linija naudojama apyvartiniam ir pagrindiniam kapitalui papildyti. Jos ypatybės: tam tikras lėšų limitas, kurį įmonė gali išleisti dalimis arba visas iš karto. Bankas ima palūkanas už panaudotą sumą. Reikalingas užstatas, dažniausiai įkeitimas. Riba gali būti atnaujinama arba neatnaujinama.
Pirmuoju atveju grąžinimo metu panaudoti pinigai atkuria limito sumą. Pinigai vėl gali būti išleisti papildomai nesikreipiant į banką. Tai patogus apyvartinių lėšų papildymo mechanizmas. Antruoju atveju pinigų grąžinimas nereiškia limito atstatymo ir kitą kartą galite išleisti mažesnę sumą. Jis naudojamas, jei reikia radikaliai paskatinti verslo plėtrą, įsigyti brangios įrangos ir kito ilgalaikio turto.
Investicinė paskola – pats pavadinimas byloja apie jos paskirtį: didinti pagrindinį kapitalą. Pavyzdys: naujų pramoninių pastatų statyba. Investicijos į investicijas neatsiperka iš karto, todėl paskolos sumos gali siekti iki kelių milijonų eurų, o grąžinimo terminai iki 15 metų. Siekdami pritraukti skolininkus, bankai dažnai suteikia atidėjimą, nereikalaujant nedelsiant grąžinti pagrindinės skolos. Tokia paskola suteikiama tik už užstatą, dažniausiai tai yra pastatai, įmonės statiniai. Ypač kruopščiai tikrinamas mokumas: bankinės operacijos, balansas ir atsiskaitymas jam, verslo planas.
Overdraftas reikalingas, jei yra pinigų trūkumas, kurį reikia greitai užpildyti. Tai galimybė „pasiskolinti“ iš banko, kai baigiasi pinigai įmonės atidarytoje sąskaitoje, o jau dabar reikia atlikti skubų mokėjimą. Paslaugą teikia bankas (procentas priklauso nuo bendradarbiavimo trukmės, kliento patikimumo banko požiūriu; dažniausiai daugiau nei 10 proc., bet neviršija 20 proc.), o faktiškai gavus pinigus sąskaitą, ji nurašo anksčiau paimtą sumą. Grąžinimo terminai riboti – ne ilgiau kaip 2 mėn.
Įdomūs paskolų pasiūlymai šiame sąraše nėra išsemti. Įmonės vadovybė, išanalizavusi, kokiais tikslais paimama suma, gali apsvarstyti ir kitus skolinimo variantus:
Paskolos sutartis. Ji imama vykdant susitarimą, dažniausiai valstybės užsakymą (sutartį), savivaldybės užsakymą, jei konkursą laimi, bet neužtenka lėšų, avansas neteikiamas. Suma priklauso nuo sandorio vertės ir gali siekti iki 100 proc.
Tikslinis kreditas. Ji suteikiama perkant konkrečias vertybes, pavyzdžiui, paskolą automobiliui. Užstatas čia yra pats įsigytas turtas.
Lizingas. Lizingo objektą bankas (lizingo bendrovė) iš anksto įsigyja pagal kliento pageidavimą, o vėliau jam išnuomoja ilgam laikui. Tai gali būti automobiliai, specialios transporto priemonės, brangios mašinos, įranga. Firma palaipsniui sumoka turto vertę ir nuomos sumą, o pasibaigus sutarties terminui (pavyzdžiui, 5 metams) tampa turto savininke.
Faktoringas – trumpalaikės prekių paskolos iš banko (specializuotos įmonės) variantas. Pirkėjas perka tiekėjo prekes, tačiau už tai sumoka bankas. Be to, pirkėjas už prekes atsiskaito jau su banku.
Kas gaus greičiau
Tikimybei gauti paskolą turi įtakos ne tik vidiniai bankų reglamentai, bet ir bendra situacija rinkoje. Bankai aiškiai stebi verslo tendencijas ir nenoriai duoda paskolas įmonėms, kurios, jų požiūriu, nėra perspektyvios, remdamiesi rinkos perpildymu vienu ar kitu produktu. Pavyzdžiui, vadybininkai, užsiimantys mažmenine prekyba smulkiais buities reikmenimis, dirbantys restoranų versle ir kavinėse, gali turėti problemų.
Noriai kredituojami:
- projektai, susiję su būsto statyba vidutines pajamas gaunančioms šeimoms;
- žemės ūkis – nepaisant didelės rizikos, susijusios su gamtos veiksniais, jis nuolat remiamas valstybės, žemės ūkio gamintojai turi daug naudos;
- aukštųjų technologijų gamyba, pavyzdžiui, kompiuterinė įranga ir komponentai, kurių paklausa yra nuolat didelė;
- plačiai organizuotas namų apyvokos prekių, kurios yra nuolat paklausios rinkoje, todėl labai likvidžios, pardavimas.
Kai kurie bankai siūlo tam tikrų rūšių paskolas tik tam tikroms įmonėms. Vienas iš pavyzdžių – lengvatinis skolinimas žemės ūkio gamintojams pagal Vyriausybės nutarimą.