Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramonė ir žemės ūkis buvo įjungti į sudėtingą mechanizmą, įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereikėjo rūpintis žaliavomis – viskas buvo skirstoma iš centro. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, padėtis iš esmės pakito. Prasidėjo perėjimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmonės prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai sukėlė įmonių prastovas, gamybos apimties sumažėjimą, bankrotus, lėšų, skirtų darbo apmokėjimui, stygių, darbo vietų sumažėjimą. Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado visai naujos verslo organizavimo formos: individualios įmonės, akcinės bendrovės.

Verslas, tai veikla, teikianti naudą verslininkui ir kitiems asmenims, tarpininkaujantiems prekiniams mainams. Be prekinių mainų teikiama ar gaunama nauda nebus verslas. Verslo organizavimas susijęs su prekių ar paslaugų paklausa, ekonominėmis bei materialinėmis gamybinėmis sąlygomis.

Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių, intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas.

1. JURIDINIS ASMUO

Civiliniame kodekse 2.33 yra nurodyta, kad juridinis asmuo – tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, taip pat būti ieškovu ar atsakovu teisme. Tai dirbtinis teisės subjektas, nes jį sukuria ir tam tikrą subjektiškumą jam suteikia valstybė savais įstatymais. Tokias teises turi daugybė privačių, valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (akcinės bendrovės, valstybinės, savivaldybės įmonės, kitos įstaigos, organizacijos). Taigi, juridinis asmuo – tai fizinių asmenų sąjunga, ar vienas asmuo, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių.

Pagrindiniai juridinio asmens bruožai:

savarankiškas disponavimas turtu, reiškiantis, jog juridinis asmuo gali savo vardu įgyti turtą ir juo disponuoti;
turtinis atskirtinumas, reiškiantis, jog juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo jį įsteigusių fizinių asmenų turto ir nuo kitų subjektų turto. Turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybės ar pasitikėjimo teise;
organizacinis vieningumas, užtikrinantis juridinio asmens struktūrinių padalinių sąveiką ir reiškiantis jo, kaip atskiro vieneto, savarankišką (atskirą nuo steigėjų) egzistenciją, turint savo atskirą pavadinimą ir kitus savarankiškumo atributus;
savarankiškas dalyvavimas teisminėse institucijose, reiškiantis, jog juridinis asmuo savo vardu gali būti ieškovu ir atsakovu teisme;
valios autonomija, reiškianti, jog juridinio asmens valia, kurią formuoja jo valdymo organai, gali nesutapti su steigėjų valia.

2. VERSLO TEISĖS ORGANIZACINĖS FORMOS

Ketinant pradėti savo verslą, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl formos pasirinkimo ir apgalvoti kuriamos įmonės veiklos pobūdį, turimo kapitalo dydį, taikomus mokesčius, atsakomybės laipsnį, įmonės steigėjų skaičių bei veiklos vykdymo sudėtingumo lygį. Taip pat, reikia apsispręsti, ar užsiimti individualia veikla be verslo liudijimo, dirbti pagal verslo liudijimą, ar steigti įmonę.

Individuali veikla vadinama savarankiška veikla, kurios vykdymu siekiama gauti pajamų, arba kitos ekonominės naudos per tęstinį laiką, neįsteigus įmonės. Tuo tarpu įmone paprastai įvardijamas savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra gamybine, komercine ir ūkine veikla. Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą. Pagal galiojančius įstatymus Lietuvos Respublikoje veiklai organizuoti gali būti įsigyjamas verslo liudijimas, arba steigiamos įmonės:

Individualiosios (personalinės, IĮ);
Akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB);
Ūkinės bendrijos (ŪB);
Viešosios įstaigos;
Valstybės ir savivaldybės įmonės;
Žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės;
Kredito unijos;
Europos ekonominių interesų grupės;
Europos bendrijos;
Europos kooperatinės bendrovės.

3. INDIVIDUALIOS VEIKLOS

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, Lietuvos gyventojai nuo 2003-01-01 gali verstis individualia veikla.

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Tai:

savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla (baldų gamyba, statyba, remontas, prekyba ir pan.);
savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (meno, literatūros kūrinių kūrimas, advokatų, notarų, teismo antstolių ir pan. veikla);
savarankiška sporto veikla (sportininko rengimasis varžyboms ir dalyvavimas jose). Individualios sporto veiklos pajamas gauna sportininkai (atletai, golfo žaidėjai, jojikai, biliardo, bridžo žaidėjai, šachmatininkai, šaškininkai, taip pat komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.).
savarankiška atlikėjo veikla (aktoriaus, dainininko, muzikanto ir pan. rengimasis viešam pasirodymui ir dalyvavimas jame).
savarankiška veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Užsiimti individualia veikla, yra žymiai paprasčiau ir greičiau, nei steigti naują įmonę. Norint registruoti individualią veiklą reikia pateikti mažiau dokumentų, jie yra paprasti, o juos pildant nereikia turėti specialių žinių. Taip pat, sutaupoma ir laiko, individualios veiklos registravimas užtrunka 4-10 darbo dienų, o registruojant įmonę, procesas gali užtrukti iki 3 savaičių. Individualioje veikloje nereikalingas pradinis kapitalas, teisės aktuose nėra nustatytų su turimu turtu susijusių reikalavimų. Užsiimti individualiai veikla galima vienam, nors galimybė turėti samdomų darbuotojų vis tik yra, o steigiant įmonę dažniausiai reikia daugiau dirbančių asmenų ir privaloma su jais sudaryti darbo sutartis. Individualiai veiklai yra taikoma supaprastinta buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o įmonės buhalterinės apskaitos tvarka yra žymiai sudėtingesnė ir detaliau reglamentuota. Individuali veikla yra nutraukiama nesudėtingai ir nepriklausomai nuo asmens turimų įsipareigojimų. Tuo tarpu įmonės veikla yra nutraukiama įmonę reorganizuojant ar likviduojant. Šios procedūros užtrunka žymiai ilgiau.

Individuali veikla yra skiriama į dvi rūšis: individuali veikla pagal pažymą ir individuali veikla pagal verslo liudijimą.

3.1. Individuali veikla pagal pažymą

Registruoti individualią veiklą pagal pažymą gali fizinis asmuo, juridinis asmuo nėra steigiamas. Registracija yra nemokama, veiklą galima registruoti savarankiškai internetu, o pačią veiklą galima pradėti vykdyti iškarto. Taip pat, pažymos turėjimas neįpareigoja išvis vykdyti veiklos. Pažyma galioja neterminuotai, tol, kol asmuo nesikreipia dėl jos nutraukimo. Nutraukiant pažymą, jokių sąlygų nėra. Turint individualią veiklą pagal pažymą, praktiškai galima vykdyti bet kurią veiklą, ar netgi kelias veiklas iškarto, išskyrus tas, kurias gali vykdyti juridinis asmuo.

Gyventojų pajamų mokestis yra mokamas tik kitais metais iki gegužės 1 d., deklaruojant gyventojų pajamų mokestį. Valstybinio socialinio draudimo įmokos – 56 eurai kas mėnesį, o privalomo sveikatos draudimo įmokos – 34,20 eurai, mokama kas mėnesį nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (380 eurų). Pridėtinės vertės mokestis yra mokamas, jei per paskutiniuosius 12 mėn. gautas atlygis iš šalies teritorijoje vykdytos individualios veiklos viršijo 45 000 eurų ribą.

Vykdant veiklą pagal pažymą galima dirbti vienam, arba samdyti darbuotojus. Turtinė atsakomybė yra neribota, veiklos vykdytojas prisiima asmeninę atsakomybę visu savo turtu.

3.2. Individuali veikla pagal verslo liudijimą

Registruoti individualią veiklą pagal verslo liudiją taip pat gali fizinis asmuo, juridinio asmens nereikia steigti. Registracija yra vykdoma asmeniškai atvykus, arba el. paštu pateikus prašymą ir sumokėjus savivaldybės nustatyto dydžio mokestį. Verslo liudijimas yra išduodamas per 4 darbo dienas pageidaujamam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 1 kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms, išskyrus prekybos verslo liudijimus (prekybos verslo liudijimai gali būti išduodami 1 ar kelioms dienoms, arba ilgesniam laikotarpiui, tačiau negali viršyti 1 kalendorinių metų). Pagal verslo liudijimą, galima verstis tik tam tikromis individualios veiklos rūšimis, kurias yra patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu 2002 m. Lapkričio 19 d. Nr. 1797. Bet negalima verstis nei didmenine prekyba, nei e-prekyba.

Gyventojų pajamų mokestis yra fiksuotas: kiekvienoje savivaldybėje ir kiekvienai veiklai skirtingas, tai 5 proc., ar 15 proc. laisvųjų profesijų veiklai, nuo asmens gautų apmokestinamųjų pajamų. Valstybinio socialinio draudimo įmokos – 28,5 proc. nuo pusės gautų apmokestinamųjų pajamų, taip pat mokama kartą per metus. Privalomo sveikatos draudimo įmokos, kaip individualioje veikloje pagal pažymą – 34,20 eurai, mokama kas mėnesį nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (380 eurų). Individualiai veiklai pagal verslo liudiją yra reikalingas apskaitos žurnalas arba kasos operacijų žurnalas.

Vykdant veiklą galima į verslo liudijimą įrašyti ir vieną artimą asmenį, tačiau draudžiama samdyti darbuotojus. Turtinė atsakomybė yra neribota, veiklos vykdytojas prisiima asmeninę atsakomybę visu savo turtu.

4. INDIVIDUALIOS ĮMONĖS

Individuali įmonė tai neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę veiklą. Individualios įmonės steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos individualios įmonės savininku. IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

Tai labiausiai paplitusi įmonių forma Vakarų valstybėse, kadangi tokios įmonės lengvai steigiamos ir likviduojamos, jų veiklos nevaržo griežta teisinio reguliavimo sistema, joms sukurti nereikia didelio pradinio kapitalo. Sprendimus priima pats savininkas. Iš kitos pusės – neribota atsakomybė didina savininko veiklos riziką, yra ribotos galimybės pasiskolinti kapitalą. Verslas dažniausiai baigiasi savininkui mirus.

4.1. Individualios įmonės steigimas

Individualią įmonę steigia vienas veiksnus fizinis asmuo, kuris nuo įmonės įregistravimo dienos laikomas individualios įmonės savininku. Įmonės turtu tampa tiek savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir individualiai įmonei perduotas turtas, tiek ir įmonės vardu įgytas turtas. Individualią įmonę gali valdyti vienas asmuo, taip pat savininkas pats gali vesti įmonės buhalteriją. Individualios įmonės savininkas gali turėti tik vieną individualią įmonę.

Individualios įmonės steigimo etapai:

Pasirinkti pavadinimą (pavadinime būtini žodžiai „individuali įmonė“ ar trumpinys IĮ, savininko pavardės nereikalaujama) ir jį patikrinti ar rezervuoti Juridinių asmenų registre.
Sudaromos individualios įmonės nuostatai, kurie ir yra įmonės steigimo dokumentas ir jos steigimo sandoris. Šiuos nuostatus 3 egzemplioriais pasirašo steigėjas.
Nuostatai tvirtinami pas notarą. Notarui pateikiamas ir įmonės buveinės patalpų savininko sutikimas.
Juridinių asmenų registrui pateikiami patvirtinti nuostatai kartu su reikalingomis formomis ir gauta veiklos licencija (jei reikalinga). IĮ įregistruojama per 5 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo.

5. AKCINĖS BENDROVĖS

Akcinė bendrovė tai ribotos civilės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Akcininkai yra nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos viešai, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 000 eurų, akcininkų skaičius neribojamas. Akcininkais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys arba valstybė ir savivaldybė. Akcinių bendrovių steigimą kontroliuoja Akcinių bendrovių ir Investicinių akcinių bendrovių įstatymai. Pagal savo prievoles AB atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako vien ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Akcininkas turi teisę gauti atitinkamą pelno dalį dividendų pavidalu. Jeigu akcinė bendrovė patiria nuostolių arba nori reinvestuoti gautą pelną, tai gali priimti sprendimą iš viso nemokėti dividendų.

Akcinį kapitalą sudaro kapitalo suma, kuri gaunama pardavus akcijas. Įsigiję akcijų, žmonės tampa bedrovės bendrasavininkiais. Bendrovės akcinis kapitalas negali būti išdalytas akcininkams, nebent tik likviduojant bendrovę. Todėl atskiras akcininkas negali reikalauti iš bendrovės savo dalies, jis tik gali parduoti akcijas kitiems asmenims ir taip atgauti sumokėtą sumą. Akcininkai turi teisę į likviduojamos įmonės turto dalį, kuri lieka, atsiskaičius su kreditoriais. Akcininkai taip pat turi teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme.

6. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS

Uždaroji akcinė bendrovė tai ribotos civilės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Jos įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos viešai, o įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 2 500 eurų, o akcininkų skaičius ne didesnis kaip 50 žmonių. Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir nustatyta tvarka patvirtinti bei įregistruoti atskiros akcinės bendrovės įstatai.

Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Svarbiausios turtinės teisės:

gauti bendrovės pelno dalį (dividendus);
gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujai išleidžiamų akcijų, jei įstatymas nenumato kitaip;
palikti akcijas testamentu;
parduoti arba perduoti akcijas kitiems asmenims.

Neturtinės akcininkų teisės:

dalyvauti akcininkų susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise;
gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;
apskųsti teismui visuotinio akcininko susirinkimo ar valdybos nutarimus.

Taip pat, yra galimybė administracijos vadovu skirti personalinę įmonę, sudarant su ja vadovavimo sutartį. Ši įsigalios priėmus Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo pataisas. Vadovavimo paslaugas turės teisę teikti tokios personalinės įmonės, kurių pajamos iš tokios veiklos sudarys ne mažiau kaip 60 proc. visų tos įmonės pajamų per metus.

6.1. Uždarosios akcinės bendrovės steigimas

Pirmiausia reikia pasirinkti pavadinimą. Pasirinkus norimą UAB pavadinimą (jis negali sutapti su kitos įmonės ar prekės ženklo pavadinimu), galima kreiptis į Juridinių asmenų registrą su prašymu rezervuoti pavadinimą 6 mėnesiams. Vadinasi, per šį laikotarpį niekas kitas negalės įregistruoti įmonės tokiu pačiu pavadinimu, be to, jūs būsite tikri, kad toks UAB pavadinimas yra galimas.

Parengti steigimo dokumentus:

Steigimo aktą (jei vienas steigėjas) ir steigimo sutartis (jei steigėjų daugiau nei vienas). Šiuo dokumentu nustatomos UAB steigimo sąlygos.
Įstatus. Tai dokumentas, kuriame numatomi UAB veiklos tikslai, valdymo organai, jų kompetencija, akcininkų teisės, pareigos ir pan.;
Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą. Šiuo dokumentu patvirtinami UAB valdymo organų nariai (valdyba arba vadovas), tvirtinami UAB įstatai. Jei UAB steigia vienas asmuo, vietoj protokolo surašomas steigiamasis steigėjo sprendimas. Protokolo ir sprendimo galima nesudaryti, jei UAB valdymo organų nariai yra nurodyti steigimo sutartyje (steigimo akte).

Suformuoti UAB įstatinį kapitalą. Tam tikslui reikia atidaryti UAB kaupiamąją banko sąskaitą ir įnešti į ją ne mažiau kaip 2 500 eurų, tuomet bankas išduoda pažymą, patvirtinančią, kad UAB sąskaitoje yra 2 500 eurų, ši pažyma vėliau teikiama notarui. Po UAB įregistravimo šios lėšos tampa UAB nuosavybe ir naudojamos UAB veikloje.

Pateikti steigimo dokumentus notarui, kuris patvirtins, kad dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir kad UAB registruoti galima. Papildomai notarui reikia pateikti banko pažymą apie suformuotą UAB įstatinį kapitalą ir patalpų, kuriose registruojama UAB buveinė, savininko sutikimą suteikti patalpas UAB buveinei. Jei patalpos įkeistos bankui, pateikiamas ir banko sutikimas.

Notaro patvirtintus dokumentus pateikite Juridinių asmenų registrui. UAB įregistruojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo.

7. MAŽOSIOS BENDRIJOS

Mažoji bendrija tai ribotos civilės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Mažoji bendrija – tai nauja, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirta teisinė verslo forma. Mažųjų bendrijų įstatymas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d.

Mažojoje ūkinėje bendrijoje yra ribota narių atsakomybė ir netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. Tačiau nariai moka įnašus, kurių dydis ir mokėjimo tvarka yra nustatomi narių susirinkime, o pelnas yra skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui. Nariai turi galimybę savanoriškai pasitraukti iš verslo, išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, tai pat savo teises gali parduoti ar perleisti kitam asmeniui. Deja, mažosios bendrijos bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei uždarosios akcinės bendrovės.

7.1. Mažosios bendrijos steigimas

Pasirinkti pavadinimą. Pasirinkus norimą MB pavadinimą (jis negali sutapti su kitos įmonės ar prekės ženklo pavadinimu), galima kreiptis į Juridinių asmenų registrą su prašymu rezervuoti pavadinimą 6 mėnesiams. Vadinasi, per šį laikotarpį niekas kitas negalės įregistruoti įmonės tokiu pačiu pavadinimu, be to, jūs būsite tikri, kad toks MB pavadinimas yra galimas.

Parengti steigimo dokumentus:

Steigimo aktą (jei vienas steigėjas) ir steigimo sutartis (jei steigėjų daugiau nei vienas). Šiuo dokumentu nustatomos MB steigimo sąlygos.
Nuostatai. Tai dokumentas, kuriame numatomi MB veiklos tikslai, valdymo forma ir pan. Pateikti steigimo dokumentus notarui, kuris patvirtins, kad dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir kad MB registruoti galima. Papildomai notarui reikia pateikti patalpų, kuriose registruojama MB buveinė, savininko sutikimą suteikti patalpas MB buveinei. Jei patalpos įkeistos bankui, pateikiamas ir banko sutikimas.

Notaro patvirtintus dokumentus pateikti Juridinių asmenų registrui. MB įregistruojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo.

Individualiąją įmonę, uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją, ar viešąją įstaigą galima steigti ir internetu. Tokiu būdu steigiant įmones, sutaupoma lėšų – nereikia mokėti mokesčio notarui ir už teisines paslaugas. Tik reikia sumokėti VĮ Registrų centrui įmonės įregistravimo mokesčius.

Tačiau reikalinga:

steigėjui turėti kvalifikuotą elektroninį parašą;
pavadinimas turi būti registruojamas registrų centro internetinėje svetainėje;
naudojami pavyzdiniai steigimo dokumentai;
UAB reikalingas įstatinis kapitalas apmokamas tik pinigais;
patalpos, kuriuose bus registruota įmonė, neareštuotos, ir patalpų savininkas turi kvalifikuotą elektroninį parašą;
naudojamasi elektronine bankininkyste (registravimo mokesčiui apmokėti);
pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybės pavadinimo „Lietuva“.

8. ŪKINĖS BENDRIJOS

Ūkinę bendriją gali įkurti ne mažiau kaip du fiziniai ar juridiniai asmenys, sujungdami savo turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai. Pagal įstatymą ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 10 narių. Jos turtas neatskiriamas nuo bendrijos narių turto. Todėl steigėjau už bendrijos įsipareigojimus atsako savo turtu. Steigėjų atsakomybė yra solidari – tai reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditoriai savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių narių turtą. Ši taisyklė gali turėti išimčių. Ūkinės bendrijos steigėjai savo susitarimu kai kuriuos bendrijos narius gali atleisti nuo atsakomybės už bendrijos prievoles. Bendrijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią steigiama ūkinė bendrija.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta kiekvieno partnerio įnašo dalis, jo pareigos ir teisės, pelno dalis, į kurią gali pretenduoti kiekvienas partneris, taip pat įstojimo į bendriją ir išstojimo iš jos bei kitos svarbios taisyklės.

9. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS

Viešoji įstaiga – tai pagal LR viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos, kitokią visuomenei naudingą veiklą. Minimalus įstatinis kapitalas neapibrėžtas, sprendimą dėl turto investavimo atitinkamai priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Įstaigos steigėjų skaičius yra neribojamas, tai yra valstybė. Savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį.

Viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. Įstatuose gali būti numatyti kolegialūs organai, jų narių skaičius, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka. Įstatuose pagal konkrečias taisykles gali būti nustatytas kiekybinis atstovavimas, tačiau visais atvejais viešosios įstaigos vardu turi veikti ir viešosios įstaigos vadovas. Viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo paskirtas likvidatorius turi viešosios įstaigos vadovo ir kito valdymo organo, jei šis sudaromas, teises ir pareigas. Likvidatoriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir viešosios įstaigos vadovui.

10. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONĖS

Valstybės ir savivaldybės įmonės yra viešieji juridiniai asmenys, jų steigimą, veiklą ir pabaigą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas.

Valstybinės įmonės kapitalas skirstomas: į valstybinį ir į skolintą. Čia nėra privataus kapitalo. Valstybės įmonė steigiama iš valstybės turto, o savivaldybės įmonė – iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto. Valstybės įmonės savininkas yra valstybė, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo patikėjimo teise. Be to, įmonei draudžiama investuoti lėšas į kitas įmones. Kadangi kapitalas nėra įmonės nuosavybė, todėl už jį reikia mokėti palūkanas iš įmonės pelno įmonės pelnas skiriamas:

įstatymų numatytiems mokesčiams į biudžetą;
draudimo įmokoms už įmonėje turimą valstybės ar savivaldybės kapitalą;
atsiskaitymams į įmonės pelno rezervą.

Likusi pelno dalis steigėjo nustatytu santykiu naudojama įmonėms įstatiniam kapitalui didinti, ne mažiau kaip 25% sumos – kitoms reikmėms (socialinėms, premijoms ir kt.). Kadangi valstybės ar savivaldybės įmonė įsteigiama užtikrinti tam tikrus viešuosius interesus, įmonės steigėjas įsteigtai įmonei turi teisę nustatyti produkcijos, paslaugų kainas ir tarifus.

11. ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS

Tai fizinio asmens įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komerciniai veiklai, turi juridinio asmens teises ir ribotą turtinę atsakomybę. Įplaukos už žemės ūkio produkciją ir paslaugos žemės ūkio gamybai turi sudaryti ne mažiau kaip 50% visų bendrovės realizavimo įplaukų. Ją turi sudaryti ne mažiau kaip 2 nariai, maksimalus jų skaičius neribojamas. Asmuo gali būti bendrovės narys, tačiau nebūti pajininkas, ir atvirkščiai. Narystė žemės ūkio bendrovėje suteikia teisę dalyvauti bendrovės valdyme (kiekvienas narys narių susitikime turi po vieną balsą), taip pat pirmumo teisę dirbti bendrovėje. Pajininkų pagrindinė teisė yra turtinė – gauti dividendus, proporcingas pajamų dydžiui.

Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra bendrovės narių susirinkimas. Narių susirinkimui nutarus, bendrovės valdyba gali būti nesudaroma. Tokiu atveju valdybos funkcijas atlieka narių susirinkimas ir administracija, kuriai vadovauja bendrovės narių susirinkime iš bendrovės narių išrinktas administracijos vadovas (pirmininkas). Bendrovės veiklą kontroliuoja revizijos komisija, bendrovės narių susirinkime iš ne valdybos narių (bei su jais santuokos, artimais giminystės ar svainystės ryšiais susijusių asmenų) renkama ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo bendrovės narių susirinkime išrinkta likvidacinė komisija.

Pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržos įstaigas ir viešuose aukcionuose. Jeigu bendrovės nariai ir pajininkai pageidauja, įstatuose nustatyta tvarka bendrovė organizuoja uždarus aukcionus pajams pirkti ir parduoti. Žemės ūkio bendrovės pajininkai turi teisę savo pajų parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naująjį pajininką. Pajų paveldėjęs ar kitu būdų įsigijęs pajininkas buvusio pajininko turtines teises ir pareigas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.

Kalbant apie akcininkų teises pabrėžiama, kad jų statusas yra skirtingas. Tai aiškiai atsispindi Žemės ūkio įstatymo 28 str., kuris nustato, kad ieškinius bendrovės administracijai ar valdybai galima pareikšti tik susitarimo nutarimu. Atskiras narys arba jų grupė neturi teisės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo ar pažeistų teisių atstatymo.

12. KOOPERATINĖS BENDROVĖS

Tai grupės fizinių arba juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, skirtas jos narių poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Bendrovės veikla yra atskira nuo narių veiklos. Kooperatinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Kooperatinės bendrovės steigėjais turi būti ne mažiaus kaip 5 fiziniai, ar juridiniai asmenys, o kiekvienas bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu. Kooperatyvinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymas bei bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Jie turi būti patvirtinti notaro ir yra viešas dokumentas. Gali būti steigiamos tiek pelno siekiančios, tiek jo nesiekiančios kooperatinės bendrovės. Pagal savo prievoles ji atsako tik turimu turtu. Kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Nuosavos sudaromos iš narių stojamojo mokesčio, pajaus, pelno bei kitų įstatymais neuždraustų šaltinių. Kooperatinės bendrovės kapitalas negali būti sudaromas leidžiant bendrovės akcijas. Bendras įmokėtų pajamų dydis gali keistis.

Bendrovės pelnas (dividendai) skirstomas proporcingai narių pajams. Gamintojų kooperatyvai kuriasi tam, kad būtų bendrai sprendžiama rinkų paieška pagamintoms prekėms, susitariama dėl pardavimo sąlygų ir kt. Vartotojų kooperatyvų paskirtis – rūpintis reikalingų prekių pirkimu, jų paieška ir pan. Kooperatyvų veiklos principai iš esmės skiriasi nuo AB veiklos principų:

kooperatyvų veiklos tikslas – ne maksimalus pelnas, bet kartu veikiant gauti didesnę naudą iš savo veiklos;
kooperatyvo valdymas priklauso nuo jo narių skaičiaus, nes vienam nariui priklauso vienas balsas, nevertinant pajaus (įnašo) dydžio.
Bendra nauda kiekvienam nariui priklauso ne nuo investuoto kapitalo dydžio, bet nuo jo veiklos masto.

IŠVADOS

Pagal civilinio teisinio santykio subjektus skiriami fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių esminis skirtumas tas, kad fizinis asmuo yra individas, o juridinis – tai organizacijos (socialiniai junginiai);
Juridinis asmuo – tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. Tai dirbtinis teisės subjektas, nes jį sukuria ir tam tikrą subjektiškumą jam suteikia valstybė savais įstatymais.
Užsiimti individualia veikla, yra žymiai paprasčiau ir greičiau, nei steigti naują įmonę. Registruojant individualią veiklą reikia pateikti mažiau dokumentų. Taip pat, sutaupoma ir laiko, nes individualios veiklos registravimas užtrunka žymiai trumpiau. Individualioje veikloje nereikalingas pradinis kapitalas, teisės aktuose nėra nustatytų su turimu turtu susijusių reikalavimų. Individualiai veiklai yra taikoma supaprastinta buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o įmonės buhalterinės apskaitos tvarka yra žymiai sudėtingesnė ir detaliau reglamentuota. Individuali veikla yra nutraukiama nesudėtingai, kai tuo tarpu įmonės veikla yra nutraukiama įmonę reorganizuojant ar likviduojant;
Individuali veikla pagal pažymą ir individuali veikla pagal verslo liudijimą skiriasi savo registravimo forma ir tipu, skiriasi ir mokami mokesčiai ir individualios veiklos galiojo trukmė. Individualioje veikloje pagal pažymą galima samdyti darbuotojus, o pagal verslo liudijimą – draudžiama;
Verslo teisinės formos yra: individualios įmonės, akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos, viešosios įstaigos, valstybės ir savivaldybės įmonės, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, Kredito unijos, Europos ekonominių interesų grupės, Europos bendrijos, Europos kooperatinės bendrovės.
Galima teigti, kad įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investuotojų poreikis, galimybės ir veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnis. Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

formos verslas